Protingas ir kvailas elgesys
1Įspėjimas kartais gali būti ne laiku,
ir tyla kartais gali apreikšti protingą žmogų.
2Daug geriau įspėti,
negu erzintis iš pykčio!
3Kas prisiima savo kaltę,
tas bus apsaugotas nuo nesėkmės.
4Kaip eunuchas, mėginantis išniekinti mergaitę,
atrodo žmogus, prievarta verčiamas daryti, kas teisinga.
5Vienas žmogus tyli ir laikomas išmintingu,
o kitas, būdamas plepus, nemėgstamas.
6Vienas žmogus tyli, nes neturi nieko pasakyti,
o kitas tyli, laukdamas tinkamos progos kalbėti.
7Išmintingas žmogus tyli, kol ateina tinkamas laikas,
o kvailas pagyrūnas tinkamo laiko nepastebi.
8Kas per daug kalba, tas sukelia koktumą,
o kas nori kitą nukalbėti, tas bus nekenčiamas.
9Nelaimėje gali glūdėti laimė žmogui,
ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę.
10Būna dovanų, kurios tau neneša jokios naudos,
ir būna dovanų, kurios tau atlygina dvigubai.
11Būna nuostolių dėl garbės
ir žmonių, pakėlusių galvas iš sunkių bėdų.
12Būna, kad žmogus daug perka už mažą kainą,
bet moka už tai septyneriopai.
13Išmintingas žmogus keliais žodžiais įgyja palankumą,
o kvailieji veltui švaisto savo meilikavimą.
14Sukto žmogaus dovana nebus tau naudinga,
nes jis laukia, kad atsilygintum septyneriopai.
15Jis mažai duoda, bet daug barasi,
laido gerklę kaip miesto šauklys.
Šiandien jis paskolina, o rytoj reikalauja grąžinti;
iš tikrųjų toks žmogus šlykštus.
16Kvailys sako: „Draugų neturiu.
Už mano gerus darbus niekas nedėkoja“.
17Visi, kurie valgo jo duoną, turi piktą liežuvį.
Kaip tyčiojasi iš jo kiekvienas, ir kiek dažnai!
18Geriau paslysti ant grindinio negu ant liežuvio;
taip greitai ateina ir nedorėlių žūtis.
19Tarsi beskonis skanėstas atrodo pasakojimas ne vietoje,
nuolat kartojamas neišmanėlių.
20Patarlė iš kvailio lūpų negerbiama,
nes jis nepasako jos tinkama proga.
21Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės;
todėl ilsėdamasis jis nejaučia sąžinės graužimo.
22Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo
ar stumia save į pražūtį
paisydamas, ką kiti apie jį pamanys.
23Būna, kad žmogus pažada draugui
paisydamas, ką jis apie jį pamanys,
ir be reikalo pasidaro sau priešą.
24Melas – bjauri, gėdą žmogui daranti dėmė,
tačiau jis nuolat neišmanėlių lūpose.
25Geriau vagis negu nepataisomas melagis,
tačiau abiejų likimas – žūtis.
26Melagio kelias veda į negarbę,
jo gėda nuolat jį lydi.
27Išmintingas žmogus viršija kitus savo žodžiais,
o protingas patinka didžiūnams.
28Kas dirba žemę, tas kaupia savo pjūties derlių,
o kas patinka didžiūnams, tas gali atsilyginti už kaltę.
29Paslaugos ir dovanos apakina išmintingųjų akis;
lyg apynasris ant burnos, jos nutildo priekaištus.
30Paslėpta išmintis ir nematomas lobis –
kokia nauda iš vieno ir kito?
31Geriau žmogus, slepiantis savo kvailumą,
negu tas, kuris slepia savo išmintį.
